joja mongolas, atjoja, ta je joooh aštrios jo akys, mogolo, ah je joooh bubija dr monte harris būbną

Literatūra Dienoraštis Drama Esė Knygos Literatūros mokslas ir kritika Memuarai Poezija Proza Rašytojai Vertimai Šiaurės katinai Aktualijos Menai Dailė Kinas Muzika Scenos menai Filosofija Pokalbiai Paveldas Paveldas Simbolikos dr monte harris istorija Atviras klausimas Skaitykla dr monte harris Nr. 5 Tekstai ne tekstai Agora Laiku ir nelaiku
graži kaip musmirė plisuotas sijonėlis varpinė saldžiausias gulbės cukrau! siūbuoja tilindžiuoja gaudžia kai šokame oranžų tango tarp rašaluotų kvepiančių kava dantų vėl vėl sublyksi sukąsti meilužio raudonų akių sunokę putinai
apsaugokonfucijaude momelžimome chanizmą
šo šo šį ryt iššo ko ša masant kran to o ten nėra dan gaus nei že mės ir man sako pernakt ne migau nes nie ko ne sapnavai šią naktį todėl ne gal ėjau užmigti gul ėjau gelmėj lyg išgraužtas o bu o lys kol mintis nukirto man galvą va šio mėnulio kirviu dr monte harris tik pažvelk kaip jis sėlina pa gau gais atsi lošęs lyg pienu aplie tas o žys tar tar tar si sulestas degančių tavo jo kiemo vištų a h a apsidairęs sa kau kaip gražu o ša ša masmanvėl byloja ši ši taip va šitaip kalbėjau vaikystėje ma žas gi šį ryt man mielas žmo gau paieškok gerklėje tarp dan tų dar dar blyk sinčių druskos dr monte harris plombelių
Išsirenki Ieva būk balta lyg pieva suksiuosi kaip uodas zysiu nesimiega kauks mėnulio smakas spenį nelaižytą žįsiu žįsiu ugnį degančią garstyčią trinsiu į krūtinę saulės užtemimą Ieva man įtrintų šarvą sidabrinį dr monte harris kvapnų žiedo stiklą dr monte harris iš mėnulio nago geria pieno elniai kraujo šunes laka
Debesys tebūnie išsidraikę vilna gelsva tebūnie sumelsvėję paskliautėje debesys išsidraikę lai būva kalavartas ant kranto verpėja su varnalėšos lapu lai būva vėjas į debesis į vakarus išsipūtę žandai tebūnie sūrymas burnoje nelyginant jūra žalia tebūnie kaip pelėsinis sūris jūra žalia tebūnie moters krūtys kaip tešmenys ožkų pienas kartus ir baltas lai būva besiganančių ožkų pienas išlietas ant kranto dr monte harris lyg mėlynas kraujas ir kičas sumišę
joja mongolas, atjoja, ta je joooh aštrios jo akys, mogolo, ah je joooh bubija dr monte harris būbną, vy gongą, vy didi, vy didi, ta je joooh, ta je joooh ja! tai gerklingas mongolas, joooh dainuoja je joooh, je jaaah bunčiuk, bunčiuk, te bunčiuk! joooh griuvėsiai! dilgynų kvapai! už joooh nugaros, už joooh, tik už jo smilksta erškėtrožės, tik dėl joooh je jąh nuodingą jo sielą, dr monte harris jąh juodieji strazdai, ta je joooh geria lyg žemuoges: gurkt je joooh jam! Danila, Vasilkai, ta je joooh jam! terioti karaliaus, dr monte harris ta je joooh dangaus, kas jį gaus, bus joooh jam! vai šėlas šėliosim, ta je joooh melšim kumelę, va je joooh šėlo žaltys, je joooh laka kumysą, jaaahm jahmmm
Skaitomiausi Lietuvių rašytojas ar Hario Poterio veikėjas? (716) Pliaže (587) Lietuvis partizanas: Kovos prasmę atradau kairėje (421) Eilėraščiai (375) Prisakymai kultūrininkams (268) Gyvenime nesu skaitęs Onetti knygų (205)